|
2010 m. birželio mėn. 30 d. dalyvavau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos organizuotuose 6 val. mokymuose tema „Nevyriausybinės organizacijos antidiskriminacijos ir tolerancijos ugdymo kelyje“. Šio projekto vadovas Vytautas Valentinavičius, mokymų lektorė Dr. Margarita Jankauskaitė, lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Mokymai iš tiesų buvo labai įdomūs, pertraukėlių metu visi dalyviai buvo vaišinami kava, arbata, saldumynais bei pietumis. Šie mokymai buvo nemokami, visos dalyvių išlaidos padengtos iš projekto lėšų.
Mokymai vyko viešbutyje „Conti“, gražioje bei oficialioje aplinkoje, o jų tikslas: skatinti NVO sektorių aktyviai dalyvauti prieglobsčio prašytojų integracijos į visuomenę procese. Mokymų pabaigoje visiems dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.
Pradžioje susipažinome su dalyviais, buvo pristatytas projektas, vyko interaktyvus žaidimas „Ar mes lygūs?“, vėliau buvo nagrinėjama tema „Daugialypė diskriminacija, jos ištakos ir pasekmės“. Nors temos pavadinimas ypač skambus, tačiau pateikta informacija buvo labai naudinga, spalvinga, su gyvenimiškais pavyzdžiais ir pamąstymais. Vyko diskusija, kurios metu keitėsi net gi ir dalyvių nuostatos bei nuomonės, nusistovėję požiūriai į tam tikrus dalykus. Svarūs lektorės argumentai privertė susimąstyti.
Pavyzdžiui, ar kada nors susimąstėme, kad „rasių“ net nėra? Kas yra rasė? Problema ta, kad žmonės vieni tarp kitų ieško daugiau skirtumų, nei panašumų. Skirsto vieni kitus į grupes, kad vėliau būtų galima kurti taisykles, ką vieniems galima, ko kitiems – ne. Ar kada nors susimąstėme, kodėl „rasės“ suskirstytos pagal odos spalvą, o ne tarkim pagal kojų ilgį ar ausų formą... Mes visi esme skirtingi ir odos spalva, lytis, ar žmogaus seksualinė orientacija, negali ir neturi būti kliūtis gyvenime. Kalbant apie homoseksualumą bei heteroseksualumą taip pat atsiranda visuomenės priešiškumas, pykstame, kad jie demonstruojasi, susireikšmina ir panašiai, tačiau ar kas kada galvojome, kad heteroseksualai lygiai taip pat ar net ir labiau demonstruojasi viešumoje? Kai jie nešioja auksinį žiedą, kuris rodo žmogaus seksualinę orientaciją ar padėtį, kai apsikabinama, šokama, bučiuojamasi viešose vietose, tai yra kažkodėl normalu, o kiti žmonės, homoseksualai diskriminuojami dėl to, kad neva jie demonstruojasi... Tai kaip iš tiesų yra? Ar atkreipiame dėmesį kaip yra rūpinamasi žemesne darbininkų klase, žmonėmis su negalia, kitomis rasėmis, vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis, kurie negali savimi pasirūpinti ir yra kažkuria prasme silpnesni? Visuomet dominuojančios rasės yra dažniausiai - baltaodžiai, aukštesnės klasės, sveiki ir vidutinio amžiaus, dažniausiai vyrų poreikiai suprantami kaip norma, o visų kitų poreikiai traktuojami – kaip lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, jei aukštas politikas sugalvojo, kad reikia krizės metu tvarkyti Valdomų rūmus, jie bus tvarkomi, nes tokie asmenys turi didelę galią tai pasiekti, o neįgalūs asmenys iki šiol gali patekti ne į visus pastatus, nes jie nėra pritaikyti, nes tam niekuomet nėra pinigų... tik ar esmė tikrai tame, o ne diskriminacijos klausime? Visuomenės požiūris į tam tikras, galbūt silpnesnes dėl tam tikrų priežasčių, yra ypač skausmingas toms ir taip pažeidžiamoms grupėms. Galbūt galėtume pakeisti savo požiūrį ir šioms grupėms padėti bei rasti šiuose žmonėse gerų gražių dalykų, kurie puoštų ta, ką turime... Juk kuomet atvyksta arabas, žiūrime į jį kaip į kitokį žmogų, musulmoną, kuris kažkodėl negyvena savo šalyje ir atvyko tarsi iš mūsų kažko atimti... Tačiau kai kasdien geriame arabiškų pupelių kavą, niekas nekalbame, kad tai mus praturtino... O gaila...
Mokymuose supratau, kad daug naudingiau vieni kituose ieškoti pliusų, o ne minusų... Taigi diskriminacija yra arčiau mūsų, nei mes manome ir niekada negalime žinoti kada ji gali paliesti mus pačius. Gražu būtų, jei reaguotume į šiuos blogus reiškinius ne tik tuomet, kai jie mus paliečia, o ir tada, kai jie tiesiog egzistuoja. Būkime draugiški, empatiški ir laimingi.
Ačiū organizatoriams ir lektoriams už nuostabius kursus ir gyvenimišką pamoką...
LPSK Jaunimo narė
Jolita Pilinkaitė
 |
Užsisakyti šio komentaro RSS
Rodyti/slėpti komentarus
